skęsti

skę̃sti, -ta (skeñsta, skeñda Š), skeñdo (skeñdė, skẽdo) intr. K; SD371, R, N 1. žūti vandenyje, prigerti: Grimztu, skęstu SD65. Upėn kap angriūna, ir skeñsta Lz. Atsimenu aiškiai, kad skendáu Všv. Tavo tėvo tėvas skeñdo į marias, ar tu nebijais nuskę̃sti? Prk. Nebuvo tokio meto, ka neskeñdo Plng. Kas tai, gal skę̃sta?! Dgp. Gelbėk mane, aš skęstu vandeny J. Tėvas skendo su laivu, motina irgi mirė LTR(Klk). Kad aš skę̃siu, tai jūs mañ su audeklu traukit Rz. Vaikai žaisle dažnai pažeidžias ir maudydamies skę̃sta DP221. Musė … girta pastojo, čia skendė begirtuodama RD189. Nė į pusę neįplaukė ir pradėjo skęsti D57. Gelbėk mane jauną vandenėly skę̃stant JD1531. Skęsta, skęsta mūs seselė gilan dunojėlin LTR(Nmj). Nesakykiat muni jauną dėl vainiko skendus, pasakykiat muni jauną bėrą žirgą girdžius StnD7. Skęstančiųjų gelbėjimo draugija sp. ^ Pirmieji šunyčiai skęsta CII1124. Pats skęsta ir kitą skandina Sln. Apsukrus vandeny neskęsta, ugnyje nedega LTsV332(Mrj). Jei jau neskendái gelmė[je], tai pry pašalio neskę̃si Štk. Skę̃sdamas ir britvos tverias An. Skę̃stantis šiaudo tverias Kpr. Skęstąsis tvera ir už šiaudo, ir už peilio LTR(Prk). Aš tave skęstantį pagelbėjau, o tu mane skandini M. Kumelelė skę̃sta, penki vilkai trauka, dvi laputės lauka (šaukštas) Dr. ║ prk. moraliai žlugti: Jūs melą verčiate tiesa, kitus skandinate ir patys skęstate J.Gruš. 2. DŽ grimzti skystyje: Akmuo, į vandenį įleistas, tuoj skęsta J.Jabl. Dangus griūna, žemė skeñsta Lz. Skę̃sti per žemes NdŽ. Susikrovė tad lobį nei vandenyje skęstantį, nei ugnyje degantį rš. Gilumon marių žuvelės skeñdo (d.) Lel. Kap pūkelis dugne skę̃s, akmenėlis viršum plauks, tada tada, motynėle, aš pas tave sugrįšiu DrskD132. Evangelija apie skęstančią aldiją DP78. ^ Martyn, brolau, Gilijo[je] skendáu (taip pamėgdžiojami Rusnės varpai) Smln, Vlkš. Teisybė nei skenda, nei dega LTR(Kz). Šulny sūris neskęsta (mėnulis) Ck. Eina per ugnį – nedega, eina per vandenį – neskęsta, eina per šiaudus – nešnabžda (šešėlis) Jrg. Sulopinėtas, sukarpinėtas, įmestas į vandenį, neskęsta (žąsis) LTR. Vandeny neskę̃sta ir ugny nedega (meilė) Šln. | prk.: Ir eisim kartu palydėti į rimstančią jūrą beskęstančios saulės V.Myk-Put. ║ klimpti: Arklys negali eit [per šlapią dirvą] – skeñda kojos Aps. Traktoriai važiuoja par pievas – neskeñda Ad. 3. būti apsemtam: Kai sniegą paleidžia, tai mūsų laukai teip ir skę̃sta vandeny Skrb. Skę̃sta visi pašaliai žemė[je] Klk. 4. būti aptekusiam kuo, grimzdėti kame: Karvė skę̃sta – pakratyk! Jnš. Kiaulės skę̃sta žemėn, reik pakreikti Krtn. Rudenį ir pavasarį žmonės beveik skęsta purvyne rš. Arkliai iki krūtinių skendo pusnyse sp. Tai tokios ganyklos tebuvo, po tokias ganydavai, ne teip kaip daba, kad karvės dobiluos skę̃sta Mšk. 5. DŽ prk. būti apsuptam, apimtam, skendėti: Medžiuose ir gėlėse skendo namai A.Vencl. Kaimo kelias skendo dulkėse rš. Didžiulis keturkampis kambarys skęsta mėlynų dūmų rūke J.Marc. Kai šviesiai žverblė sniegais jo viršūnė, skęsdama saulės spinduliuose, visi kalnai buvo gryni, giedrūs V.Krėv. Rytas skendo saulėje rš. 6. prk. būti apimtam kokios būsenos: Paryžiaus proletariatas skendo šitame kilniaširdiškame visuotinės brolybės svaigulyje rš. Tačiau dabar aš neskaitau, o, galima sakyti – skęstu atminimuose I.Simon.

◊ ariẽlkoje skę̃sti prasigerti: Jis jau nei nebeišeina iš prakeiktosios (smuklės) – baigia skę̃st arielkė̃lėj Antš.

ãšarose skę̃sti TŽVII349(A.Baran) labai verkti, gailėtis.

skolosè skę̃sti prasiskolinti: Naujakuriai, jau ir taip skendę skolose, sunkiai durstę galą su galu, įdūko J.Balt.

skurdè (bėdojè, varguosè) skę̃sti skursti, vargti: Lietuvos darbo valstiečiai skendo varguose bei skurde, nuolat smuko jų ūkis (sov.) sp. Geriau skurde skęsti, negu skolose KrvP(Vlk).

\ skęsti; apskęsti; išskęsti; nuskęsti; paskęsti; parskęsti; praskęsti; priskęsti; suskęsti